Lilija
Moderatorius, savas
Lilija portretas
Narys nuo: 2006-11-30
Atsijungęs
Žinutės: 54932

Kraujo tyrimas. Ką jis rodo?

_______________________________________________





Lilija
Moderatorius, savas
Lilija portretas
Narys nuo: 2006-11-30
Atsijungęs
Žinutės: 54932

Dauguma daromės įvairius kraujo tyrimus,kad nustatyti ligą,jos priežastį,alergiją.Bet dauguma ir nelabai suprantame tų skaičiukų,sutrumpinimų.Tai šiek tiek informacijos,kad pasidarytų aiškesnis kraujo tyrimo atsakymas.

Ką rodo bendras kraujo tyrimas ir kaip jam pasirengti

Sveiko žmogaus kraujo ląstelių skaičius yra gana nekintamas, tad jų skaičiaus pokyčiai gali turėti svarbią diagnostinę reikšmę. Paprasčiausias, informatyviausias ir dažniausiai naudojamas kraujo tyrimo būdas - bendras kraujo tyrimas. Apie jo reikšmę ir rezultatus kalbame su bendrosios praktikos gydytoju Mindaugu RUBIKU.

Kodėl reikia atlikti bendrą kraujo tyrimą?

Net nedidelis kraujo rodiklių nukrypimas nuo normos gali pakenkti organizmui. Beveik nekintama yra kraujo sudėtis, spalva ir cheminės savybės. Joms pakitus, įtariama liga. Atlikus bendrą kraujo tyrimą, galima nustatyti uždegimus, alergiją, kraujo sistemos ligas bei ankstyviausius kitų ligų požymius.

Bendro kraujo tyrimo atsakyme nurodomas:

Eritrocitų skaičius, forma ir dydis
Hemoglobino kiekis eritrocituose
Hematokritas - kraujo plazmos (skystosios kraujo dalies) santykis su bendru kraujo ląstelių kiekiu
Bendras leukocitų skaičius ir jų formų kiekis procentais
Trombocitų skaičius
Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG)
Esant būtinybei, tyrimo atsakymas gali būti dar išsamesnis.

Eritrocitų kiekio kraujyje normos

Sumažėjus eritrocitų (RBC) (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekiui, prasideda mažakraujystė. Jų kiekis kraujyje taip pat priklauso nuo fiziologinės būklės, pvz., jų padaugėja pavalgius, po sunkaus fizinio krūvio, būnant aukštai kalnuose.
Eritrocitų kiekio kraujyje normos (*101²/l): vyrų - 4,5-5,9, moterų - 4,5-5,2

Hemaglobino ir hematokrito vertė

Svarbi raudonųjų kraujo kūnelių dalis - hemoglobinas (HGB). Jis prisijungia ir išnešioja deguonies molekules po visą organizmą. Kai hemoglobino kiekis mažas, deguonies lygis krenta, ir organizmui tampa sudėtingiau išlaikyti normalų aktyvumą.
Vertinant kraujo deguonies išnešiojimo galimybes, taip pat svarbus hematokrito (HCT) kiekis.
Jei hemoglobino lygis nukrenta žemiau 100 g/l ar hematokrito kiekis nukrenta žemiau nei 30 proc., diagnozuojama mažakraujystė.
Hematokrito norma: vyr. - 41-53 proc., mot. - 36-46 proc.
Suaugusiųjų hemoglobino norma: vyrams - 140-180 g/l, moterims -120-160 g/l.
Vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite- 27,6-33,3 Pg.

Trombocitų kiekio kraujyje normos

Pagrindinė trombocitų funkcija - dalyvauti kraujo krešėjime. Organizmas turi labai ribotą kraujo plokštelių kiekį, todėl jų resursai gali greitai išsekti. Jei trombocitų koncentracija maža, paprastai kraujo perpylimas neatliekamas, nebent pacientas kraujuoja ar koncentracija nukrenta žemiau nei5*109/l. Maža trombocitų koncentracija padidina nukraujavimo riziką, o didelė (trombocitozė) gali sukelti trombozę.

Trombocitų kiekio kraujyje normos:
Trombocitai - 150-350*109/l; vidutinis trombocitų tūris - 7,4-10,4 fl.

Leukocitų kiekio kraujyje normos

Kai leukocitų padaugėja, būna leukocitozė, o, kai sumažėja, - leukopenija.
Suaugusiųjų leukocitų kiekio kraujyje norma - 4,3-8,0 *109/l.

Eritrocitų nusėdimo greitis gali parodyti ligą

Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) - eritrocitų nusėdimo ant mėgintuvėlio dugno savybė, galinti parodyti ligą. Eritrocitų nusėdimas priklauso ir nuo pačių eritrocitų, ir nuo plazmos savybių. ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos. Esant kraujotakos nepakankamumui, eritrocitai absorbuoja vandenį, ir jų ENG lėtėja. ENG greitėja sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas - lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
Suaugusiųjų eritrocitų nusėdimo greičio kraujyje normos: vyrams - 1-20 mm/val., moterims - 2-30 mm/val.

Pagrindiniai reikalavimai pacientui, besiruošiančiam atlikti kraujo tyrimą

· Prieš atliekant bendrą kraujo tyrimą pacientas turi būti nevalgęs 3 val. Svarbu prisiminti, kad sultys, arbata, kava, juo labiau su cukrumi, - taip pat maistas. Leidžiama gerti tik vandenį.
· Likus 1-2 dienoms iki tyrimo, patariama mažiau valgyti riebaus ir kepto maisto, nevartoti alkoholio. Valandą iki tyrimo nerūkykite.
· Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl kraujo tyrimą patartina atlikti iki 10 val. ryto.
· Prieš atliekant kraujo tyrimą rekomenduojama vengti fizinio krūvio ir streso. Prieš tyrimą reikia nusiraminti ir 10-15 min. pailsėti.
· Jeigu ruošiatės pradėti vartoti vaistus, tuomet tyrimus geriau atlikite prieš pradėdami juos vartoti arba po gydymo vaistais praėjus 10-14 dienų. Jei vartojate vaistų, būtinai įspėkite apie tai savo gydytoją arba laboratorijos darbuotoją.
· Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų.
· Laboratorinių tyrimų rezultatų tikslumui užtikrinti patariama atlikti juos tuo pat metu ir toje pačioje laboratorijoje.

_______________________________________________





Lilija
Moderatorius, savas
Lilija portretas
Narys nuo: 2006-11-30
Atsijungęs
Žinutės: 54932

Klinikinių kraujo tyrimų rezultatų normatyvai
http://www.geocities.com/medikuasociacija/kraujo_tyrimai.htm

_______________________________________________





Lilija
Moderatorius, savas
Lilija portretas
Narys nuo: 2006-11-30
Atsijungęs
Žinutės: 54932

Gliukozės kiekis kraujyje

Norma kraujyje 3,33 - 6,11 mmol/l
Norma serume 3,10 - 6,40 mmol/l

Tiriant kraują (veninį arba kapiliarinį), jo paėmimo momentu iš karto būtina sukelti hemolizę pvz. fluoridu (pilkas mėgintuvėlio dangtelis) arba kitais reagentais (pvz. Urac-Hitachi sistema). Tiriant serumą jokių ypatingų priemonių netaikoma, tik reikia pakankamai greitai atskirti serumą nuo krešulio. Kartais tyrimas atliekamas tiesiai iš piršto lašinant kraują ant reagentinės juostelės (individualus arba gydytojo gliukozės prietaisas). Tuomet kraujo pavyzdys iš karto kontaktuoja su sensorinėmis prietaiso sistemomis. Tiriant serumą, atkreipti dėmesį į tai, kad: 1) serumo normos didesnės, nei kraujo; 2) kraujas indelyje su raudonu dangteliu negali būti ilgai ruošiamas serumui gauti. Kraujo pavyzdyje, kuris saugomas laboratorijoje be fluorido priedų (pvz., raudonas ar kitoks dangtelis) gliukozės koncentracija mažėja.
Gliukozė - vienas pagrindinių parametrų diabetui diagnozuoti. Maždaug 2 - 5% populiacijos įvairiose valstybėse serga cukriniu diabetu. Dar apie 8%. populiacijos turi sutrikusią toleranciją gliukozei. Lietuvoje įvairiais paskaičiavimais turėtų būti apie 90 000 - 110 000 diabetu sergančiųjų asmenų. Diabetas diagnozuotas daug mažesniam skaičiui asmenų. Gali būti, kad viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad laboratorinės tarnybos naudoja pasenusią techniką. Ši situacija ypač matosi pradėjus naudoti individualius gliukozės matavimo prietaisus. Individualus gliukozės matavimo prietaisas yra iš anksto sukalibruotas, paprastas vartoti instrumentas. Senos technologijos Lietuvos ligoninių prietaisai visada rodo sumažintas gliukozės vertes. Industrinėse valstybėse ši problema (individualaus ir ligoninės prietaisų matavimo neatitikimas) neegzistuoja. Taip yra todėl, kad stacionariniai prietaisai sukalibruoti aukštesnėms gliukozės vertėms, t.y. toms pačioms, kaip ir individualūs prietaisai. Individualus prietaisas patogus dar ir tuo, kad jis leidžia diabetikui nedelsiant padaryti sprendimą apie būtiną gliukozės koncentracijos korekciją.
Industrinėse valstybėse gliukozė daug dažniau matuojama individualiai arba palatoje nei stacionarinėmis sąlygomis.

Diabeto diagnozės kriterijai
Gliukozės kiekis diabetu sergantiems asmenims Kriterijus Veninis kraujas Kapiliarinis kraujas Serumas
Nevalgius > 6,67 mmol/l > 6,67 mmol/l > 7,78 mmol/l
1-2 valandos po valgio >10,00 mmol/l > 11,11 mmol/l > 11,11 mmol/l

Gliukozės kiekis, kuomet diabeto diagnozę galima atmesti Kriterijus Veninis kraujas Kapiliarinis kraujas Serumas
Nevalgius < 5,56 mmol/l < 5,56 mmol/l < 6,39 mmol/l
2 val. po 75g gliukozės tolerancijos mėginio < 6,67 mmol/l < 7,78 mmol/l < 7,78 mmol/l

Gliukozės kiekio nustatymas atliekamas įtarus cukrinį diabetą. Gliukozės tolerancijos mėginys atliekamas, jeigu:
a) kliniškai įtariama sutrikusi gliukozės tolerancija,
b) nustatomos pereinamos, ribinės gliukozės reikšmės,
c) įtariamas inkstinis diabetas. Pagal PSAO ekspertų rekomendacijas gliukozės kiekis nustatomas nevalgius ir praėjus 2 valandoms po 75 g gliukozės suvartojimo (suaugusiems). Duomenys pateikti lentelėje.

Gliukozės tolerancijos mėginys Kriterijus Veninis kraujas Kapiliarinis kraujas Serumas
I. Diabetes mellitus
Reikšmė nevalgius
2 val. po 75g gliukozės tolerancijos mėginio > 6,67 mmol/l
> 10,00 mmol/l > 6,67 mmol/l
> 11,11 mmol/l > 7,78 mmol/l
> 11,11 mmol/l
II. Patologinė gliukozės tolerancija
Reikšmė nevalgius
2 val. po 75g gliukozės tolerancijos mėginio < 6,67 mmol/l
6,67 - 10.00 mmol/l < 6,67 mmol/l
7,78 - 11.11 mmol/l < 7,78 mmol/l
7,78 - 11.11 mmol/l

Sveikiems asmenims gliukozės koncentracija, atlikus tolerancijos mėginį, grįžta į normą. Sutrikusią gliukozės toleranciją būtina išaiškinti ir koreguoti, nes jos ignoravimas gali skatinti kraujagyslines komplikacijas. Gliukozės kiekis arteriniame kraujyje kiek didesnis, nei kapiliariniame ar veniniame kraujyje. Tai paaiškinama tuo, kad veniniame kraujyje matuojama gliukozės koncentracija tuomet, kai didžioji jos dalis jau būna sunaudota organizme. Vienintelė medžiaga, mažinanti gliukozės kiekį kraujyje, yra insulinas. Medžiagos, kurios dažnai įtakoja gliukozės kiekio padidėjimą organizme yra: gliukagonas, kortizolis, adrenalinas, augimo hormonas, tiroksinas.

Diabetas skirstomas į du tipus.
I tipui priskiriami asmenys, kuriems dažniausiai nustatoma autoantikūnai prieš insuliną. Susergama jauname amžiuje, gydymui visada naudojamas insulinas.
Kitu, II tipo diabetu, susergama vyresniame amžiuje. Nemaža dalis šių ligonių Lietuvoje yra neišaiškinta. Manoma, kad net JAV apie 7 mln. II tipo diabetu sergančių asmenų, taip pat, nėra išaiškinta. Pagrindiniai rizikos veiksniai išaiškinant II tipo diabetą:
· Amžius > 45 metų (jeigu randama, kad šio amžiaus individui gliukozė buvo normali, jos tyrimas turėtų būti pakartotas mažiausiai po 3 metų),
· Nutukimas (jei kūno masės indeksas viršija 27 kg/m2),
· Padidėjęs kraujospūdis,
· Gestacinis diabetas, arba nėščioji, kurios naujagimio masė viršijo 4 kg,
· HDL cholesterolio koncentracija < 1.0 mmol/l,
· Trigliceridų koncentracija > 2.3 mmol/l,
· Gliukozės tarpinis tyrimo rezultatas (žr. lentelę) arba sutrikusi tolerancija

Supaprastintas gliukozės tyrimų klasifikavimas naudojant individualų gliukomatį (pagal Desai et al.). Tyrimas (kapiliarinis kraujas) Sveiki asmenys Tarpinis rezultatas/sutrikusi tolerancija Diabetas
Gliukozė nevalgius < 6,11 mmol/l 6,11- 7,0 mmol/l > 7,78 mmol/l
2 val. po 75 g gliukozės mėginio < 7,78 mmol/l 7,78 - 11,11 mmol/l > 11,11 mmol/l

Nustačius hipoglikemiją visuomet naudinga įsitikinti, ar šis gliukozės koncentracijos sumažėjimas yra tikras. Pseudohipoglikemija dažnai būna kartu esant leukocitozei ar eritrocitozei. Jeigu hematologinis tyrimas normalus, tuomet galima atmesti pseudohipoglikemijos galimybę. Jeigu kapiliarinio kraujo tyrimas rodo sumažėjusią gliukozės koncentraciją, o gliukozės tyrimas serume normalus, tuomet tikėtina, kad buvo rasta pseudohipoglikemija (serumo matavimas tikslesnis, juo turi būti remiamasi). Hipoglikemijos simptomai yra neaiškūs, nespecifiniai, jie gali pasitaikyti įvairių patologijų metu: silpnumas, mieguistumas, sutrikęs matymas, alkio pojūtis, palpitacija, nervingumas ir t.t.. Pati dažniausia hipoglikemijos priežastis - insulino ir kitų antidiabetinių medikamentų perdozavimas. Segantiems diabetu hipoglikemija pasitaiko mažiausiai vieną kartą per savaitę. To priežastys gali būti:
1) pernelyg didelė insulino dozė,
2) netinkamas insulino tipas,
3) neteisingai parinktas laikas insulino injekcijai,
4) laiku nepavalgius,
5) fiziniai pratimai,
6) alkoholis,
7) silpnėjanti inkstų funkcija.
Jeigu hipoglikemija randama ne diabetu sergančiam ligoniui, tuomet būtina išsiaiškinti jos tipą. Galimi du hipoglikemijos tipai:
1) postabsorbcinė hipoglikemija (ji būna nepavalgius)
2) postprandinė hipoglikemija (šio tipo hipoglikemija atsiranda tik pavalgius). Retais atvejais gali būti abiejų tipų derinys.
Postabsorbcinės hipoglikemijos priežastys:
1) medikamentai (salicilatai, sulfanilamidai, pentamidinas, alkoholis),
2) kepenų ligos,
3) inkstų ligos,
4) širdies ligos,
5) badavimas,
6) inkstų funkcijos nepakankamumas,
7) hipofizės hipofunkcija,
8) kasos navikai (ne b-ląstelių kilmės),
9) insulinoma,
10) autoimuninė hipoglikemija,
11) sepsis.
Svarbią reikšmę gliukozės apykaitai turi kepenyse deponuojama glikogenas. Todėl ūmus sunkus kepenų funkcijos sutrikimas gali sukelti hipoglikemiją (ypač dažnai virusinis hepatitas). Hipoglikemija gali būti ir hepatoceliulinio naviko pasekmė. Retai hipoglikemiją sukelia lėtinis hepatitas ar cirozė. Hipoglikemijos atsiradimo priežastys inkstų ir širdies patologijų metu nėra iki galo aiškios. Hipoglikemija gali atsirasti inkstų dializės metu arba tuoj po jos. Kortizolio arba STH trūkumas taip pat gali sukelti hipoglikemiją - todėl, radusgliukozės koncentracijos simažėjimą serume, būtina taip pat įvertinti hipofizės ir antinksčių funkciją. Jeigu šiame etape nepavyksta išsiaiškinti hipoglikemijos priežasties, tuomet bandoma atlikti 72 val. badavimo mėginį. Atliekant šį mėginį ligonis turi būti hospitalizuotas. Tyrimai atliekami prieš pradedant mėginį ir kas 6 valandos. Jeigu ligoniui staiga atsiranda hipoglikemijos klinikiniai požymiai, tuomet nedelsiant matuojama kapiliarinio kraujo gliukozė (individualiu gliukomačiu). Jeigu kraujo gliukozės koncentracija būna sumažėjusi, tuomet papildomai nustatoma:
1) serumo (plazmos) gliukozė,
2) insulino koncentracija,
3) C-peptido koncentracija
4) kartais dar papildomai nustatoma sulfonilureos koncentracija (serume arba šlapime).
Jeigu gliukozės koncentracija serume būna sumažėjusi, o insulino koncentracija padidėjusi, tuomet galima įtarti endogeninį hiperinsulinizmą. Endogeninį hiperinsulinizmą gali sukelti tokios priežastys:
1) insulinoma,
2) tyčinis (arba netyčinis) insulino ar sulfanilureos vartojimas, perdozavimas,
3) insulino receptoriaus antikūnai.
Toliau turi būti nustatoma C-peptido koncentracija. Jeigu randama, kad C-peptido koncentracija yra sumažėjusi, tuomet diagnozuojama vienas iš trijų atvejų:
1) tyčinis arba netyčinis insulino vartojimas,
2) antikūnai prieš insuliną,
3) antikūnai prieš insulino receptorių.
Jeigu C-peptido koncentracija būna padidėjusi, tuomet gali būti:
1) insulinoma,
2) tyčinis arba netyčinis sulfanilureos preparatų vartojimas.
Insulinoma - retas navikas, dažniau pasitaikantis vidutinio amžiaus moterims. Jeigu insulino koncentracija randama ne padidėjusi, bet sumažėjusi, tuomet postabsorbcinė hipoglikemija gali būti sukelta ne-b-ląstelių kasos naviko (pastarasis gali būti įvairių histologinių tipų). Jeigu ligoniui atlikus 72 valandų badavimo testą nerandama gliukozės koncentracijos sumažėjimo, tuomet postabsorbcinės hipoglikemijos galimybė atmetama. Jeigu randama postprandinė hipoglikemija, tuomet gali būti viena iš šių diagnozių:
1) įgimtas fermentų trūkumas (fruktozės netoleravimas, galaktozemija),
2) alimentarinė hipoglikemija,
3) idiopatinė funkcinė hipoglikemija.

Padidėjimas
· Diabetas,
· Sutrikusi gliukozės tolerancija,
· Cushing sindromas,
· Akromegalija,
· Pankreatitas,
· Kasos vėžys,
· Feochromocitoma,
· Tireotoksikozė,
· Stresas (pvz., nudegimų metu),
· Nėščiųjų diabetas,
· Medikamentai (gliukokortikoidai, nikotininė rūgštis, pentamidinas, skydliaukės hormonai, diazoksidas, b-adrenoblokatoriai, fenitoinas, tiazido grupės diuretikai, a-interferonas).

Sumažėjimas
· Insulino perdozavimas,
· Nepavalgius po insulino vartojimo,
· Antidiabetinių peroralinių vaistų perdozavimas,
· Insulinoma (insulino koncentracija padidėja, C-peptido koncentracija padidėja),
· Hormoninis hipofizės ir antinksčių nepakankamumas,
· Įgimti metaboliniai blokai (galaktozemija, fruktozės netoleravimas, glikogenozės),
· Toksiniai kepenų pakenkimai (etanolis, chloroformas, salicilatai),
· Inkstų ligos,
· Širdies ligos,
· Badavimas,
· Sepsis,
· Antikūnai prieš insuliną ir prieš insulino receptorius (insulino koncentracija padidėja, C-peptido koncentracija sumažėja),
· Ne-b-ląstelių kasos navikas (insulino koncentracija sumažėjusi arba normali)
· Autoimuninė hipoglikemija.

_______________________________________________





Mantė
susidomėjęs
Narys nuo: 2013-03-12
Atsijungęs
Žinutės: 9

O ar užtenka reguliariai darytis tik bendrąjį kraujo tyrimą? Ir kas kiek laiko reiktų tai daryti?

_______________________________________________

Kaip atsikratyti celiulito
Kraujo tyrimai

Kondicionieriai

Atsakyti

Forum jump select

Sprendimas: Creative